Žemaitijos kelionės vadovas. Atraskite istorines vietas ir legendinius pasakojimus

Ką slepia Žemaitijos kraštas? Legendinis "Lituanica" skrydis, unikalūs Baublių muziejai ir paslaptingas Medvėgalio kalnas! Keliaukite po Žemaitiją ir patirkite nepamirštamus įspūdžius! 

Nepaprastas skrydis įamžinęs Lietuvą

1933-ųjų liepos 15-oji. Štai, iš Niujorko oro uosto pakyla ryškiai oranžinis lėktuvas, pavadintas skambiu vardu – "Lituanica". Oranžinis sparnas į padangę kelia du narsius lietuvių lakūnus: Steponą Darių ir Stasį Girėną! Mažytis, vos dviejų vietų lėktuvas. Tais laikais Jungtinėse Amerikos Valstijose aviacija sparčiai vystėsi, tad lakūnai turėjo iš ko rinktis. Nors ir neturtingi, Darius ir Girėnas pasirinko ne patį pigiausią, bet patikimą aparatą. Jų drąsus tikslas? Neįtikėtinas – perskristi didžiulį Atlanto vandenyną ir nusileisti Lietuvoje, laikinojoje sostinėje Kaune. Tai turėjo būti istorinis skrydis.

Stasio Girėno gimtinė – prisilietimas prie istorijos

Tai vieta, kur gimė garsusis lakūnas Steponas Darius – vienas iš legendinio „Lituanica“ skrydžio herojų!

Tai vieta, kur galima pajusti istorijos dvelksmą. Ji nutolusi 17 kilometrų nuo Šilalės ir Skaudvilės, 10 kilometrų nuo garsiojo Dionizo Poškos Baublių, 14 kilometrų nuo Kaltinėnų ir vos 7 kilometrus nuo modernaus Žemaičių plento. Kelionė į šią vietą – tarsi žingsnis atgal į praeitį.

Dar 1969 m. gegužės 10 d. Vilniaus universiteto entuziastai, kraštotyrininkai ir aviatoriai, susibūrę bendram tikslui, pastatė paminklinį akmenį ir pasirūpino gimtinės aplinka. Greta Stasio Girėno paminklinio akmens, ties keliu, išdidžiai stovi ornamentuotas kryžius, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui – jis buvo atstatytas 1990 metais.

Minint Dariaus ir Girėno skrydžio 55-ąsias metines, 1988-aisiais buvo atstatytas ir naujai įrengtas Stasio Girėno gyvenamasis namas. Tiesa, namas pastatytas kiek kitoje vietoje, nes senojo namo vietoje Stasio Girėno brolis Petras 1938–1939 m. jau buvo pastatęs klėtelę. Šiandien name ir klėtelėje įrengta įdomi ekspozicija, skirta Stasio Girėno gyvenimui ir Vytogalos kaimo istorijai.

Kiekvienais metais, liepos mėnesį, Vytogala tampa ypatinga vieta, kur iškilmingai minimos Dariaus ir Girėno skrydžio ir tragiškos žūties metinės. Žmonės susirenka pagerbti herojų atminimą.

Baublių muziejus

Ne, tai ne apie baubus ar baubiančius gyvūnus! Baubliai – tai unikalūs, iš ąžuolo kamieno išskobti pirmieji senienų muziejai Lietuvoje! Juos sukūrė istorikas Dionizas Poška dar XIX a. – o dabar čia galima pasijusti tarsi kelionėje laiku, apsuptiems senovės lietuvių kultūros ir istorijos.

Šį unikalų muziejų išskaptuotame ąžuolo kamiene 1812 metais įkūrė žymus žemaičių bajoras, rašytojas, istorikas ir kultūros puoselėtojas – Dionizas Poška (1764–1830). Ąžuolą, kuriam tuo metu buvo apie tūkstantį metų, vietiniai gyventojai vadino tiesiog Baubliu.

1824 metais šalia Baublio buvo pastatytas antras ąžuolo kamienas – Baublio brolis!

Baubliuose D. Poška ne tik dirbo, bet ir rasdavo poilsį. Čia jis sukaupė įspūdingą kolekciją: archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, žymių žmonių portretus ir net daugiau nei 200 knygų bibliotekėlę. Baublio rinkiniai traukė mokslininkų, tautinio atgimimo veikėjų dėmesį. Šalia jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės. Tai buvo gyvas kultūros židinys!

Deja, D. Poškai mirus, surinktos senienos, jo paties valia, išsisklaidė po Lietuvą, o didžioji jų dalis pražuvo per Pirmąjį pasaulinį karą.

Vis dėlto, 1947 metais Baublių muziejus buvo atkurtas. O nuo 1949 iki 1962 metų Bijotuose veikė D. Poškos memorialinis muziejus.

Pirmą kartą Baubliai buvo konservuoti 1956 metais. 1969 metais Baubliai buvo paskelbti respublikinės reikšmės istorijos paminklu. 1971 metais Baubliams buvo pastatyti stikliniai gaubtai, apsaugantys juos nuo aplinkos poveikio.

2008 metais Bijotų dvaro sodyba, vadinama Baubliais, buvo paskelbta kultūros paminklu. O 2011 metais buvo užbaigtas projektas, skirtas Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymui turizmui.

Šiandien Baubliai – tai senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį. Tai vieta, kuri kviečia prisiliesti prie istorijos ir pajusti Lietuvos dvasią.

Žemaitiškas vakarėlis Kražiuose

Jei norite pajusti tikrąją žemaitišką dvasią, Kražiai – tam puiki vieta! Čia laukia ne tik gardus tradicinis maistas, bet ir linksmi šokiai, dainos bei smagūs pasakojimai žemaičių tarme. Tik būk ite pasiruošę – žemaičiai moka linksmintis iš širdies!

Medvėgalio kalnas apipintas padavimais

Tai viena aukščiausių Žemaitijos kalvų, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Kadaise čia stovėjo didinga pilis, o dabar – puiki vieta tiek istorijos mėgėjams, tiek gamtos mylėtojams.

Apie jo vardą sklando sena legenda, pasakojanti apie sunkius laikus, kuomet Lietuva grūmėsi su švedų įsiveržimu.

Padavimas byloja, kad švedų kariai netikėtai užpuolė aplinkinius kaimus. Baimindamiesi dėl savo gyvybių, žmonės skubiai traukėsi į Medvėgalį. Šiame kalne, pasakojama, buvo iškasti slapti urvai, o įėjimą į juos saugojo didžiulės geležinės durys. Žmonės tikėjo, kad šios durys tebėra užgriuvusios žemėmis iki šiol. Baimė buvo tokia didelė, kad niekas nedrįso išeiti iš slėptuvės ir patikrinti, ar švedų pavojus jau praėjo. Baimė sukaustė drąsą.

Tuomet atsirado dvi jaunos mergaitės. Su tvirtu pasiryžimu jos tarė:

– Mudvi galim! Mes išeisime ir pažiūrėsime, ar švedai vis dar čia.

Drąsios mergaitės išėjo patikrinti. Laimė, švedų jau nebebuvo nė kvapo! Grįžusios atgal, jos pranešė džiugią naujieną: „Švedų nebėra!“ Išgirdę šią žinią, žmonės su palengvėjimu išėjo iš slėptuvės.

Nuo šių mergaičių ištartų žodžių – "mudvi galim" – ir kilo kalno vardas – Medvėgalis. Tai kalnas, kuris amžiams įamžino drąsą, pasiaukojimą ir viltį sunkiausiais laikais.

Varniai

Mažas, bet istorijos turtingas miestelis, kuris kažkada buvo net Žemaičių vyskupijos centras! Čia galite aplankyti įspūdingą Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, pasivaikščioti po senovines miestelio gatveles ir pajusti ramią, autentišką Žemaitijos atmosferą.