NAUJŲJŲ METŲ SUTIKIMO TRADICIJOS SAKARTVELE (GRUZIJOJE)

Artėja pasakiškas metas, kai skambės kurantai, virš patiekalų prikrauto stalo sklis mandarinų kvapas ir bus visiškai neįmanoma užsegti kelnių ties juosmeniu. Gruzinų kalba ši būsena vadinama „šemomečama“ ir ją galima išversti tik visu sakiniu – „Aš nenorėjau, aš nesiruošiau, bet aš viską suvalgiau“. Naujieji metai arba gruziniškai „Akhali ts‘eli“ – tai ilgiausiai lauktos ir gražiausios atostogos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Nuo seniausių laikų Sakartvele ši diena apsupta gražiomis legendomis, originaliais papročiais ir išskirtinėmis tradicijomis.

Sakartvelas stebina Naujųjų metų tradicijų ir papročių gausa – šioje šalyje jų yra tiek daug, kad užtektų visam romanui! Neįmanoma įsivaizduoti gruziniškų Akhali ts‘eli be Kalėdų Senelio – Tovlio Babua, ypatingo Naujųjų metų medžio – čičilaki, žmogaus, kurio žingsnis per namų slenkstį žada laimę – mekvle (pirmasis asmuo, peržengęs namo slenkstį naujaisiais metais) ir, žinoma, turtingo stalo.

TOVLIS BABUA – GRUZINIŠKAS KALĖDŲ SENELIS

Pagrindinis Naujųjų metų simbolis – Kalėdų senelis – skirtinguose Sakartvelo regionuose vadinamas įvairiais: rytų Sakartvele (Gruzijoje) jis vadinamas Tovlis Babua, o vakarų – Tovlis Papa. Pasak legendos, Tovlis (iš kartvelų kalbos išverčiama kaip „Sniego senelis“) kilęs iš Svaneti aukštumų. Senelis atrodo kaip senas vyras su balta barzda, apsirengęs juoda arba balta čokha su balta burka „nabadi“. Ant senelio galvos yra Svan skrybėlė arba balta avikailio skrybėlė – „papanaki“. Ypatingas Tovli Babua bruožas – su savimi jis nešiojasi durklą.

Tovlis Babua atneša dovanas vaikams maišelyje, papuoštame varpais – „hurjini“, kuris visada užpildytas čurčhela, gozinaki ir įvairiais džiovintais vaisiais. Pažymėtina, kad gruziniškas Kalėdų senelis ateina pas vaikus pats – be anūkų ar elfų pagalbininkų.

NAUJAMETINIS STALAS

Naujametinio stalo karalius – užkeptas „pieninis“ paršelis, kuris uždedamas ant stalo visas, kad metai būtų sotūs. Pagrindinis vakaro patiekalas – satsivi – tai šaltas kalakutienos (ar iš kitos paukštienos) patiekalas su be galo skaniu riešutų padažu. Ant stalo taip pat visada yra paprasta vištiena, chinkaliai ir dolma (kartveliški balandėliai), žuvis ir, aišku šašlykas. Be to, yra daugybė įvairių užkandžių, tokių kaip: sūriai, marinuotos ir šviežios daržovės ir pkhali – tradicinis kartvelų užkandis iš maltų daržovių, graikinių riešutų su žolelėmis. Dar vienas būtinas patiekalas, be kurio neįmanomas stalas, - chačapuri (sūriu įdaryta kepta bandelė). Be patiekalų ant stalo rasite daug skirtingų gėrimų – limonadą, šampaną, čačą ir skirtingo vyno.

Pagrindiniai gruziniškos puotos atributai – vynas ir dainos – lydi visą Naujųjų metų šventę. Vienas pagrindinių Sakatvelo Naujųjų metų požymių bei „šventinio stalo puošmena“ – tai gruzinų tostai. Svarbiausią metų naktį būtinai giedama "Mravaljamier" – tradicinė stalo daina, himnas gyvenimui, taikai bei gerovei. "Mravaljamier" – tai polifonija (daugybalsė muzika), kuri atliekama visur – aikštėse, restoranuose, namuose ir bažnyčiose.

Pagrindinis Naujųjų metų stalo saldumynas yra gozinaki, pagamintas iš medaus ir skruzdintų graikinių riešutų. Be to, ant stalo turi būti čurčhela ir churma. Churma – tai džiovinti persimonai – vienas svarbiausių ir skaniausių Naujųjų metų skanėstų. Persimonai dar nėra visiškai išdžiovinti, todėl išorėje jau yra kieta cukruotas pluta, o viduje - minkštimas, panašus į kremą.

ČIČILAKI – SAKARTVELIŠKA EGLUTĖ

Čičilaki – tai tradicinis gruzinų Naujametinis „medis“, pagamintas iš riešutmedžio lazdelės. Baltas ir garbanotas, jis simbolizuoja Šventojo Bazilijaus barzdą. Sakartvele (Gruzijoje) manoma, kad čičilaki atneša namams sėkmę, klestėjimą ir sveikatą, nes kartu su ja į namus įeina ir šventasis, laimindamas visus namo gyventojus ir jų svečius.

Čičilaki aukštis paprastai neviršija metro, nes tai yra stalo apdaila. Taip pat yra mažų suvenyrinių medžių, kurie yra tik 10 centimetrų. Amatininkai iš medžio šakos skuta tol, kol susidaro garbanotos stygos, panašios į mažą spygliuotą medelį. Čičilaki dedamas ant stalo su saldumynais ir puošiami čurčhela, saldainiais ir džiovintais vaisiais (pavyzdžiui čiri). Po Naujųjų metų ir Kalėdų čičilaki reikia sudeginti, nes tikima, kad kartu su juo sudega visas blogis.

MEKVLE TRADICIJA

Mekvle – tai pirmasis asmuo, peržengęs namo slenkstį naujaisiais metais. Jo koja į namus atneša laimę, klestėjimą, sėkmę arba, atvirkščiai, rūpesčius ir nelaimes. Todėl dažnai gruzinai gudrauja ir pasirenka mekvle iš savo draugų ar pažystamų. Paprastai jie kviečia linksmus, sėkmingus, turtingus ir laimingus žmonies. Įeinant į namus, mekvle išbarsto saldainius ir linki šeimininkams ir šeimos nariams klestėjimo ir viso ko geriausio.

LIKIMO DIENA - BEDOBA

Bedoba (iš gruzinų „bedi“ – likimas) švenčiama sausio 2 d. Manoma, kad nuo to, kaip praleisite šią dieną, priklausys visi likusieji metai. Šią dieną negalima skolintis pinigų, verkti, ginčytis ir būti blogos nuotaikos. Reikia vaikščioti, gerti, valgyti ir linksmintis (taip, būtent taip gruzinai mato savo gyvenimą, niekas negalvoja apie darbą. Taip pat, būtinai aplankyti ar priimti svečius, praleisti šią dieną su tais, kas yra brangūs ir artimi. Šią dieną gruzinai stengiasi gražiai apsirengti ir būtinai dėvėti kažką naujo.

NAUJŲJŲ METŲ PRIETARAI

Gruzinai – labai prietaringi žmonės. Štai ką turėtumėte žinoti, jei Naujųjų metų atostogoms ketinate vykti į Gruziją:

1. Naujųjų metų dieną draudžiama užrakinti duris – manoma, kad laimė negalės prasiskverbti į namus.
2. Svečias, kuris Naujųjų metų išvakarėse pirmasis peržengs namų slenkstį, nustatys metų toną.
3. Negalima į namus atnešti kartaus maisto, kad išvengti karčių metų.
4. Vaikščiojimas po namus tris kartus, su skanėstais rankoje, laikomas gestu, kuris pritrauks laimę ir gerovę.
5. Naujųjų metų išvakarėse miegoti nerekomenduojama, nes galite pramiegoti savo laimę.