Nacionaliniai parkai: gražiausios vietos Lietuvoje ir kitur

Pernai Lietuvos nacionaliniai parkai šventė įkūrimo 30-metį. Vos tik atkūrus nepriklausomybę, buvo patvirtintos 5 parkų teritorijos: Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių Nerijos, Trakų istorinio ir Žemaitijos. Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime ne tik vertingiausias Lietuvos, bet ir kitų šalių teritorijas.

Nacionaliniai parkai Lietuvoje

Aukštaitijos nacionalinis parkas

Šis parkas saugo išskirtinį miškingą ežerynų kraštovaizdį su ledyno suformuotomis reljefo formomis. Čia rymo Šiliniškių gūbrys, apsuptas 9 ežerais, Ladakalnio kalva, Tauragnų ežeras, Baluošo ežero sala, Laumakėlių ežeriukai, Tauragnos upelis, Žeimena.

Iš lankytinų objektų čia galima išskirti Ladakalnį – populiariausią apžvalgos aikštelę šiame parke. Pats Ladakalnis yra 176 m aukščio kalnas, esantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje. Teigiama, kad šioje vietoje pagonybės laikais buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai. Nuo Ladakalnio galite išvysti įspūdingą 6 ežerų kraštovaizdį – ne veltui kalnas paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

Dzūkijos nacionalinis parkas

Dzūkijoje gausu upių, šilų ir žemyninių kopų. Čia plyti Nemuno slėnis, giliaslėniai upeliai ir gausybė šaltinių. Tai – didžiausia Lietuvos saugoma teritorija, kurioje vingiuoja Nemunas, Merkys, Ūla, Skroblus, Grūda.

Apsilankę Dzūkijos nacionaliniame parke, privalote užkopti į Merkinės apžvalgos bokštą. Nuo 26 m aukščio bokšto matyti miškai, Merkinės miestelis, Pastraujo sala, Merkio ir Nemuno slėniai. Šio bokšto forma ypatinga – ji taip susilieja su aplinka, kad bokštas yra vadinamas „Pušų gojeliu“. Jį sudarančios 5 rudos kolonos primena šalia augančių pušų kamienus, o tarpinės apžvalgos aikštelės – medžių lają. Minėtos aikštelės įrengtos 15 m ir 25 m aukštyje, tad jei ir nepasieksite viršūnės, vis tiek galėsite pasigėrėti vaizdais iš truputį žemesnės vietos.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Ši vieta unikali viso pasaulio mastu. Tai itin trapus smėlio kraštovaizdis, suformuotas jūros, vėjų ir žmonių. Čia stūkso aukščiausios Šiaurės Europoje kopos bei didysis kopagūbris, lankytojai gėrisi etnografine žvejo namų architektūra ir kurėnų vėtrungėmis.

Šiame parke įkurtas Naglių gamtinis rezervatas. Tai – gamtinė teritorija, palikta mokslo tikslams. Čia griežtai draudžiama bet kokia žmonių veikla, tad lankytojai gali vaikščioti tik pažymėtais takais. Rezervate nutiestas pažintinis takas, kuriuo vaikštinėdami grožėsitės išskirtiniu Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu, dėl stiprių vėjų susidariusiomis išgraužomis ir daubomis, itin reta augmenija, įrašyta į Raudonąją knygą.

Peizažas susiformavo XVII a., kai iš pajūrio smėlis pradėjo judėti link marių. Tuomet buvo užpustytas Naglių kaimas ir palaidotas po smėliu. Tačiau dabar nuo supustytų Pilkųjų kopų iš abiejų pusių atsidengia kvapą gniaužiantys vaizdai. Iš vienos pusės matyti pajūrio pušynai ir Baltijos jūra, o iš kitos – Kuršių marios.

Žemaitijos nacionalinis parkas

Čia saugomas didžiausias Žemaitijoje miškingas ir ežeringas gamtinis kompleksas, saugomi žemaitiški etnografiniai papročiai. Šiame parke telkšo Platelių ežeras, dunkso eglynai ir mišrūs miškai, gausu mitais apipintų gamtos paveldo objektų, tokių kaip Raganos uosis, Platelių ežero salos, Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliai. Čia auga Stirbaičių ąžuolas, Birškaus bukas, Paparčių kaštonas, Platelių vinkšna ir liepa, eglė Boba, Plokščių miško eglė.

Šiame parke, rytinėje Platelių ežero pakrantėje, driekiasi Paplatelės pažintinis takas. Juo keliaudami išvysite Sultekio tvenkinį bei tankiai miškais apaugusias kalvas. Parke išbarstytos stovi medinės skulptūros, yra įrengtas apžvalgos bokštas. Nuo pastarojo matosi tvenkinio ir spygliuočių miškų panorama.

Trakų istorinis nacionalinis parkas

Šį parką sudaro Trakų senamiestis, Vytauto Didžiojo funduota bažnyčia su mediniu miestu, Užutrakio dvaro sodybos ansamblis su parku, Kęstučio kalnas, Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas. Net penktadalį teritorijos ploto užima vandenys. Tai – mažiausias Lietuvoje nacionalinis parkas, bet tikrai ne prasčiausias.

Lankantis parke, rekomenduojame užsukti į pažintinį taką, esantį Varnikų botaniniame-zoologiniame draustinyje. Šis takas suteikia galimybę patogiai tyrinėti mišką ir sunkiai prieinamas pelkės vietas bet kuriuo metų sezonu. Žingsniuodami susipažinsite su kertinėmis miško bei Europos bendrijos svarbos buveinėms, o nukeliavę 5 km išvysite gausią biotopų įvairovę. Čia auga itin reti grybai, kerpės, augalai, gyvena saugomi paukščiai, varliagyviai, ropliai, vabzdžiai ir žinduoliai.

Nacionalinių parkų lankytinų vietų TOP 10:

• Ladakalnis Aukštaitijos nacionaliniame parke;
• Ginučių malūnas Aukštaitijos nacionaliniame parke;
• Merkinės apžvalgos bokštas Dzūkijos nacionaliniame parke;
• Skroblaus upelio ištakos Dzūkijos nacionaliniame parke;
• Varnikų botaninis-zoologinis draustinis Trakų istoriniame nacionaliniame parke;
• Vecekrugo kopa Kuršių nerijos nacionaliniame parke;
• Naglių gamtinis rezervatas Kuršių nerijos nacionaliniame parke;
• Platelių ežeras Žemaitijos nacionaliniame parke;
• Paplatelės pažintinis takas Žemaitijos nacionaliniame parke;
• Užutrakio dvaro sodyba Trakų istoriniame nacionaliniame parke.

Latvijos nacionaliniai parkai

Gaujos nacionalinis parkas

Tai – pats didžiausias bei seniausias nacionalinis parkas Latvijoje. Jis pasižymi daugybe šaltinių, reljefo kintamumu, smiltainio uolomis ir plačia biologine įvairove. Čia stūkso daugiau nei 500 istorinių ir kultūrinių paminklų. Populiariausi iš jų – Ungurmuiža, Turaidos muziejus bei draustinis, Araišių ežero pilis.

Ramiai pavaikštinėti galima Vienkočų parke ar Lygatnės gamtos take. Įdomiau laiką praleisti galima nusileidžiant su Siguldos keltuvu, nutiestu nuo Siguldos iki Krimuldos. Gaujos nacionaliniame parke taip pat dunkso didžiausia Baltijos šalyse Gūtmanio ola.

Kemerių nacionalinis parkas

Šiame parke galite aplankyti Kemerių raistą, pasimėgauti gydomuoju purvu ir mineraliniais vandenimis. Būtent Didžiajame Kemerių raiste randama plačiausia samanų įvairovė visoje Latvijoje. Parke kraštovaizdžiu galite grožėtis net iš kelių apžvalgos bokštų: Sluokų ežero, Kaniero ar Dundurų pievų. Verta išbandyti ir basakojų taką šalia Valgumo ežero!

Raznos nacionalinis parkas

Raznos nacionaliniame parke susikerta piliakalniai, miškai, ežerai, Raznos ežeras ir unikalus Latgalos koloritas. Teritorijoje telkšo keli ežerai, bet minėtas Raznos yra didžiausias iš jų ir antras pagal dydį visoje šalyje. Dėl smėlėto paplūdimio jis yra pramintas „Latgalos jūra“. Ežere labai daug žuvies, tad čia vyksta ir žvejyba tinklais, ir poledinė žūklė šaltuoju metų laiku.

Slyterės nacionalinis parkas

Šis parkas įtrauktas į Europos ypatingai saugomų gamtos teritorijų tinklą „Natura 2000”. Tai – nepakartojamas Baltijos jūros geologinės istorijos muziejus. Parke auga įvairiarūšis plačialapių miškas, telkšo pelkėtos žemumos, dunkso gūbriai. Itin įdomus objektas yra kai kuriose vietose net 50 m aukštį siekiantis Baltijos ledyninio ežero senosios pakrantės skardis.

Nacionaliniai parkai pasaulyje

Lahemos nacionalinis parkas

Aptarus Lietuvos bei Latvijos nacionalinius parkus, būtina paminėti ir Estiją. Pavyzdžiui, Lahemos nacionalinis parkas įsikūręs visai netoli Talino. Jis pasižymi ypatinga pakrante, menančia senovę: mažos salelės, pailgi pusiasaliai, krūvos akmenų. Čia anksčiau buvo išsidėstę žvejų kaimai, dabar virtę estų vasarnamiais.

Tatrų nacionalinis parkas

Nuo 1993 m. Tatrų kalnų grandinė kartu su Lenkijos nacionalinio parko dalimi yra paskelbta UNESCO gamtiniu biosferos rezervatu. Tartų nacionalinis parkas pasižymi daugybe augalų ir gyvūnų rūšių bei ledyniniais ežerais. Jis apima aukščiausių Lenkijos kalnų teritoriją su miškų masyvais jų šiauriniuose šlaituose. Šis reljefas būdingas alpinių raukšlėtų kalnų geologinei sandarai. Pagrindinis Lenkijos Tatrų kurortinis miestas yra Zakopanė, esanti kalnų papėdėje.

Svarbiausia Tatrų nacionalinio parko vertybė - daugybė ledyninių tvenkinių, pasižyminčių itin skaidriu vandeniu. Didžiausi iš jų yra Morskie Oko (34,5 ha ploto ir 50,8 m gylio) ir Wielki Staw Polski. Taip pat yra greitai tekančių upelių ir krioklių. Didžiausias jų - Wielka Siklawa (70 m aukščio). Pagrindinė lankytina vieta yra Mickevičiaus vandenvietė (Mickiewicz Wodogrzmoty). Dėl gerai pažymėtų ir tvarkomų turistinių takų lankytinos vietos yra gana lengvai prieinamos lankytojams.

Boržomio-Charagaulio nacionalinis parkas

Šis parkas yra Gruzijoje, į pietvakarius nuo Tbilisio, Boržomio apylinkėse. Tai – vienas didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Dar viduramžiais ši teritorija buvo ypatinga tuo, jog buvo saugoma kaip kunigaikščių medžioklės plotai. Vietovėje auga Kolchidės tipo miškai, kupini mineralinių vandenų. Iš jų gaminamas populiarusis „Borjomi“ mineralinis vanduo. Tankiuose miškuose gyvena barsukai, stirnos, voverės, lūšys, gemzės ir salamandros.

Parke nutiesta daugybė pažintinių takų, nuo kurių atsidengia stulbinantis kraštovaizdis. Šalia takų dažnai galima atrasti vietą maudynėms po atviru dangumi baseine, į kurį vanduo teka iš karšto vandens versmių.